rausėjas

rausė́jas, -a smob. (1); L172 kas rausia, kasa: Jis (šūkis) jaučiamas mūrininko plaktuko stuksėjime, pamatų rausėjų kastuvuose sp. | prk.: Anksčiau viskas buvo ne darbininkų, ne paprastų žmonių, žemės rausėjų (žemdirbių), bet jų – turtuolių, buožių, kunigų (sov.) A.Vencl.